Minima: 2018.03.09

Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per trečiąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos.

Rašoma, kad per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. (T. Narbutas, Lietuvių tautos istorijos, 1835 m., I t.) Jos basos bėgdavo pasitikti saulės toli už kaimo į laukus. Belaukdamos saulės dainuodavusios dainas. Patekėjus saulei jos pareidavo į kaimą, visus beeinant sveikindamos su ateinančiu pavasariu.