Klausimas: “Kokie yra Kovido simptomai, kokie dažniausiai pasireiškia?”

Atsakymas: – Tipiškiausias yra karščiavimas, nuovargis (silpnumas), sausas kosulys, dingęs apetitas (sustojęs skrandis), kaulų laužymas, raumenų skausmai. Taip pat dažnai pasitaiko gerklės skausmas, galvos skausmas, šaltkrėtis, uoslės arba uoslės ir skonio praradimas, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, kartais būna ir sloga. Daugeliu atvejų būna tik keli iš šių simptomų, o daliai žmonių gali išvis jokių simptomų nebūti.

Klausimas: “Kokie požymiai rodo, kad korona sergančiam gali prireikti skubios medicinos pagalbos?”

Atsakymas: – Jei žmogui pasidarė sunku kvėpuoti arba jis jaučia spaudimą ar skausmą krūtinėje, arba aplinkiniai pastebi, kad jis yra stipriai išbalęs (“melsvas”) ar žmogaus lūpos mėlynuoja, arba jei matosi, kad žmogus nesiorientuoja aplinkoje, yra aptemęs jo suvokimas – tai yra labai aiškūs požymiai, kad žmogui reikia skubios pagalbos. Tokiais atvejais kvieskite greitąją.

Klausimas: “Nežinau ar tikrai tas virusas egzistuoja, ar tai tik farmacijos vertelgų išmislas”

Atsakymas: – Jei tai būtų farmacijos vertelgų išmislas, tai vaistai nuo viruso būtų atsiradę senų seniausiai, nes tie, kas sugalvojo, tie stengtųsi kuo greičiau uždirbti, pakolei konkurentų dar neatsirado. Deja, vaistų kaip nėra, taip nėra.

Klausimas: “Pilna žmonių gauna teigiamus atsakymus apie virusą, nors netgi nenuvažiavo tikrintis. Šitie skaičiai išgalvoti ar bent jau dvigubai padidinti.”

Atsakymas: – Žmonės, kurie registravosi, bet nenuvyko tikrintis, negauna teigiamų atsakymų. Klaidingai jiems būdavo (gal ir būna) nusiunčiami nebent neigiami atsakymai. Taip atsitinka dėl to, kad dėl prasto organizavimo teigiami atsakymai pirma atsiunčiami nuosekliai visiems teigiamiems atvejams, o neigiami – visiems kitiems kartu, nesirenkant, kas vyko tikrintis, o kas nevyko. Tai nekokybiško darbo požymis, tačiau atsaymų siuntimo procesas visgi yra toks, kad klaidingai teigiami atsakymai neturi ateiti.

Klausimas: “Tie testai labai dažnai duoda klaidingai teigiamus atsakymus ir klaidingai neigiamus irgi.”

Atsakymas: – PGR (PCR) testai klaidingai teigiamą atsakymą gali duoti tik tuo atveju, jei mėginys buvo užterštas svetimomis kūno išskyromis ar pan. medžiagomis, turinčiomis realų koronavirusą. Kitais atvejais, jei mėginys neužterštas, klaidingų teigiamų atsakymų nebūna. Tačiau būna klaidingai neigiami. Pagal kai kuriuos tyrimus, itin ankstyvose Kovido ligos stadijose (labai trumpą laiką po apsikrėtimo) klaidingai neigaimi atsakymai gali būti pas 30-50% žmonių. Padarius antrą testą po dviejų parų, pakartotiniai atsakymai virsta į teisingai teigiamus.

Klausimas: “Ar tiesa, kad daktarai už Kovido diagnozę žmonėms siūlo pinigus?”

Atsakymas: – Tai yra visiškas išsigalvojimas. Daktarai gali įrašo tą diagnozę, kurią nusprendė ir jiems nereikia klausti niekieno sutikimo.

Klausimas: “Ne pirmas atvejis, kai daktarai marina žmones, mačiau laidą, kur numarino kažkurioje ligoninėje moterį, kuri susirgo Kovidu”

Atsakymas: – Žmonės miršta dėl įvairių priežasčių. Ir susirgimai gali vystytis visokiu greičiu. Kartais nepavojingai atrodantis sutrikimas gali slėpti pavojingesnes problemas. Gydytojai visada stengiasi tokias paslėptas problemas aptikti ir visada stengiasi pagalbą pirmiausiai teikti tiems, kam skubiausiai reikia, bet ne visada viskas įmanoma. Šimtams išgelbėtų gyvybių visvien atsiranda ir kažkiek neišgelbėtų.

Klausimas: “Ne pirmas kartas, kai nurašo viską ant Kovido, nors mirė nuo kitko”

Atsakymas: – Kai diagnozėje parašyta, kad žmogus mirė nuo Kovido, tai ir reiškia, kad mirė nuo Kovido. Tiesiog Kovidas sukelia labai daug įvairių pažeidimų, tarp kurių dažniausi – tai virusinė pneumonija (virusinis plaučių uždegimas), o taip pat – širdies ir inkstų pažeidimai. Jei virusas žmogui sudegino plaučius ar širdį, o žmogus nuo to mirė – tai ir reiškia, kad žmogus mirė nuo Kovido.

Klausimas: “Kodėl žmogaus išsyk neguldė į ligoninę, vos tik aptiko, kad Kovidas?”

Atsakymas: – Didesne dalimi atvejų Kovido ligos eiga nebūna tokia sunki, kad žmogų reiktų guldyti į ligoninę. Maždaug šeštadalis koronavirusu apsikrėtusių žmonių išvis nepajunta jokių simptomų, o ligoninės prireikti irgi gali daliai sunkesnių ligonių. Dauguma atvejų liga būna ne tokia sunki, kad žmogų reiktų hospitalizuoti. Todėl dauguma atvejų, jei tik nėra sunkių pažeidimų požymių, žmogus ir nebūna hospitalizuojamas.

Klausimas: “Kodėl žmogų su Kovidu išsiuntė gydytis į namus, vietoje to, kad pajungtų iškart dirbtinio kvėpavimo aparatą?”

Atsakymas: – Dirbtinio kvėpavimo aparatai yra reikalingi tiktai tais atvejais, kurie yra ypatingai sunkūs, kai žmogus dūsta, netgi kvėpuodamas deguonimi. Tada žmogui sukeliama narkozė (taip vadinama “dirbtinė koma”), o tada į kvėpavimo takus įvedami vamzdeliai, kuriais į plaučius leidžiamas deguonis. Žmogus taip pajungtas gali išgulėti kelias savaites. Tai sunki procedūra. Ji daroma tiktai ypatingai sunkiais ligos atvejais. Paprastai kalbant, jei dar galite pats prakvėpuoti kad ir deguonimi (jau nekalbant apie šiaip orą), tai prie jokio aparato tikrai jūsų jungti nereikia.

Klausimas: “Kaukių nešiojimas sukelia bakterinę pneumoniją, tą puikiai žino bakteriologai”

Atsakymas – Kaukių nešiojimas nesukelia bakterinės pneumonijos, ir tą puikiai žino bakteriologai. Todėl ir bakteriologai, ir gydytojai, ir kiti medikai kaukes nešioja visur, kur tik reikia apsisaugoti. Tačiau atsiranda žmonių, kurie tyčia, sąmoningai skleidžia absurdiškus melus.

Klausimas: “Žinau, kad vienu atveju žmogus numirė nuo plaučių uždegimo, kodėl yra teigiama, kad nuo Kovido?”

Atsakymas: – Koronavirusas (Kovid ligos sukėlėjas) sukelia virusinę pneumoniją, kitaip tariant – virusinį plaučių uždegimą. Toksai plaučių uždegimas – tai viena iš tipiškiausių Kovido ligos apraiškų.

Klausimas: “Žmogus sirgo Kovidu, medikai sakė, kad lengvas atvejis, todėl pasiuntėį gydytis į namus. O paskui žmogus ėmė dusti, buvo paguldytas į ligoninę, bet numirė, kodėl taip?”

Atsakymas: – Kai kuriais atvejais Kovido ligos eiga pradinėje stadijoje gali atrodyti visai lengva. Nepaisant to, kartais tokia lengva eiga gali patyliukais sukelti plaučių, inkstų ar širdies pažeidimus, kurie kartais išsivysto jau tuo metu, kai pats žmogus jaučiasi netgi pasveikęs. Tokiais atvejais ligos eiga gali staigiai paūmėti, o tas blogėjimas gali būti toksai greitas ir sunkus, kad žmogus gali numirti netgi per kelias dienas nuo pablogėjimo. Medikai tokiais atvejais neretai būna bejėgiai.

Klausimas: “Žmogus su Kovidu buvo paguldytas į ligoninę, tenai gulėjo dvi savaites, kol galų gale numirė, kodėl jo neišgydė?”

Atsakymas – Deja, nors medikai stengiasi išgydyti visus, ši liga tuo ir yra baisi, kad žudo žmones netgi nepaisant medikų pastangų. Maždaug vienas iš 30 apsikrėtusių miršta. Tai yra labai nemaža susirgusių dalis.

Klausimas: “Ar tikrai mirštamumas yra apie 3 procentus, juk sergančių dabar maždaug 10x daugiau, nei mirusių?”

Atsakymas: – Tiesiog didelė dalis sergančiųjų dar nenumirė, bet numirs. Kol vyksta epidemijos augimas, sergančiųjų kiekis aplenkia mirštančių kiekį. Kai epidemiją pavyks suvaldyti ir sergančiųjų kiekis ims greitai kristi – tada vienu metu mirštančiųjų kiekis bus nenormaliai didelis. Bet ilgalaikis mirštamumas yra vertinamas kaip apie 2,5-3,5% nuo apsirgusiųjų, Lietuva irgi atitinka tokius skaičius.

Klausimas: “Žmogus numirė nuo plaučių uždegimo, tai kodėl buvo diagnozėje parašyta, kad nuo Kovido?”

Atsakymas: – Virusinis plaučių uždegimas yra tiesioginė Kovido ligos pasekmė, nes koronavirusas tiesiogiai pažeidžia plaučius. Kai sakoma, kad žmogus mirė nuo Kovido, nors buvo pneumonija – tai panašiai, kaip žmogui, kuris nukrito nuo namo stogo sakyti, kad jis numirė nuo nukritimo nuo namo stogo, nors tiesiogiai buvo kritimo sukelti vidaus organų pažeidimai. Taigi, šiomis dienomis virusinės pneumonijos ir Kovido diagnozę galite laikyti vienu ir tuo pačiu dalyku, jei kalba eina apie žmogaus mirtį.

Klausimas: “Mačiau tokį straipsnį, kur vienas Instagram influenceris atseit mirė nuo Kovido ir pats prieš mirtį parašė, kad visi saugotųsi. Bet diagnozėje buvo, kad išsivystė širdies nepakankamumas. Tai kodėl meluoja, kad nuo Kovido mirė?”

Atsakymas: – Tas žmogus būtent ir mirė nuo Kovido. Liga pradinėje stadijoje atrodė nesunki, bet išties labai stipriai pažeidė širdį. Dėl to širdies pažeidimo tas vyriškis ir numirė. T.y., Kovidas suėdė širdį ir ji neatlaikė.

Klausimas: “Kokie yra hospitalizacijos kriterijai prie Kovido?”

Atsakymas: – Kai yra ūminis respiracinis distresas (šokiniai plaučiai), kai yra sepsis ar sepsinio šoko požymiai, ar paciento būklė tiek pablogėjusi, kad ambulatoriškai negali būti gydomas. Arba jei pacientas yra vaikas ir turi pneumoniją, dėl kurios turi būti stebimas ir prižiūrimas stacionare.

Klausimas: “Kodėl gąsdinate žmones, nustokit visus gąsdint”

Atsakymas: – Kalbėjimas apie realybę nėra gąsdinimas. Liga yra baisi, miršta nuo jos daug, dar daugiau lieka sužalotų. Todėl reikia saugotis. Apsimestinė drąsa čia ne tik nepadės, bet kaip tik įvilios į spąstus.

Klausimas: “Geriau žmones pamokykite grūdintis, stiprinti imunitetą, vietoje to, kad į ligonines guldytumėt”

Atsakymas: – Taip vadinami imuniteto stiprinimo būdai nuo virusų neapsaugo. O į ligonines guldoma tik maža dalis susirgusiųjų – tie, kurių gyvybei jau kyla grėsmė.

Klausimas: “Viskas tiktai tam, kad uždaryti žmones namuose, o paskui visus per prievartą čipuos vakcinomis ir panaudos 5G poveikį prieš žmones”

Atsakymas: – Nenusišnekėkite.

Klausimas: “Kokius sunkius, išliekančius pažeidimus sukelia Kovidas?”

Atsakymas: – Labai įvairius, dažniausiai pažeidžia plaučius, inkstus, kraujagysles, širdį, periferinę ir centrinę nervų sistemą. Tokie pažeidimai pasitaiko kelis kartus dažniau, nei mirties atvejai.

Klausimas: “Ar Kovidas sukelti pažeidimai paskui praeina savaime?”

Atsakymas: – Kad būtų galima kalbėti apie tai, kad jie praeina, turi praeiti pakankamai daug laiko. Kol kas yra visi požymiai, kad tie pažeidimai būna nepataisomi arba taisosi kraštutinai lėtai, todėl lėtinis pokovidinis sirgimas gali tęstis daugelį metų.

Klausimas: “Ar yra būdų apsisaugoti nuo to viruso?”

Atsakymas: – Taip. Tie būdai paprasti: vengti bet kokių susitikimų, įskaitant susitikimus su draugais ar giminėmis, vengti susibūrimų, nešioti kaukę, laikytis 2 metrų atstumo, naudoti dezinfekcijos priemones.

Klausimas: “Vilniaus savivaldybė troleibusų stotelėse pripaišė ratukų, ant kurių reikia stovėti, nes tai bus saugus atstumas. Man atrodo, tarpai tarp tų ratukų per maži.”

Atsakymas: – Taip, panašu, kad Vilniaus savivaldybėje dirba žmonės, kurie tiesiog nemoka naudotis metru arba neskiria skaičiaus “1” nuo skaičiaus “2”. Stovėkite realiu dviejų metrų atstumu, o ne taip neadekvačiai arti, kaip būna sužymėta.

Klausimas: “Parduotuvėse mačiau žymėjimų su atstumais, kur tarp žymėjimų gal metras ar panašiai, ar tai normalu?”

Atsakymas: – Taip, tai nėra normalu, daugelyje parduotuvių irgi žymėjimus darė žmonės, nemokantys naudotis metru arba neskiriantys skaičių. Stovėkite normaliu atstumu. Kai tarp padalų nuotolis yra apie metrą, laikykitės dviejų padalų atstumo.

Klausimas: “Kai kurios parduotuvės, pvz., Rimi, uždarė antrą įėjimą ir dabar visus įleidžia tik per vieną, ar tai padidina saugumą, jei žmonės tik labiau grūdasi per vienas duris? Kodėl jie taip daro?”

Atsakymas: – Kartais sunku komentuoti absurdiškus sprendimus. Bet galime spėti, kad jie kyla ne iš mąstymo, o iš kažkokio tai atvirkščio proceso.

Klausimas: “Buvo pasiūlymų trumpinti parduotuvių darbo laiką, ar tai padėtų nuo epidemijos?”

Atsakymas: – Sutrumpintas darbo laikas natūraliai didina žmonių tankį, todėl greičiausiai stipriai padėtų plisti epidemijai.

Klausimas: “Kaip man neiti į parduotuvę, jei turiu pripirkti visiems giminėms ir draugams dovanų Kalėdoms?”

Atsakymas: – Geriausia dovana bus, jei neapsikrėsite nei jūs, nei jūsų giminės, nei draugai. Todėl geriau padovanokite jiems sveikatą – ji yra ypatingai brangi dovana.

Klausimas: “Man sakė, kad kaukės visiškai nuo nieko neapsaugo, ant jų netgi būna užrašas, kad ne nuo viruso”

Atsakymas: – Jei kaukę nešiositės kišenėje ar nusmauktą į panosę – tai ir nesaugos. O jei nešiosite normaliai – saugos. O gamintojai negali prisiimti atsakomybės už tai, kaip jūs nešiojate kaukę. Tai yra tiktai jūsų atsakomybė.

Klausimas: “Kaukės žemina mane, jos trukdo laisvei, užčiaupia mano burną, kiek jūs galite tikėti šitais paistalais apie kovidus, jūs avinų banda”

Atsakymas: – Jus žemina ne kaukės, o jūsų intelekto trūkumas. Bet net ir tokiu atveju jūsų laisvei niekas netrukdo kliedėti feisbukuose.

Klausimas: “Persirgau Kovidu, smarkiai skaudėjo galvą, dingo uoslė. Praėjo jau pusantro mėnesio, bet uoslė vis dar neatsistato, o galvos skausmai tebesitęsia. Kiek laiko tai gali trukti?”

Atsakymas: – Priklausomai nuo pažeidimų sunkumo, pažeista nervų sistema (dėl tų pažeidimų dingsta uoslė, būna galvos skausmai ir pan.) atsistatinėti gali įvairiai. Jei pasiseks – atsistatyti gali per kelias savaites nuo susirgimo pabaigos, o jei nepasiseks – mes negalime garantuoti, kad uoslė sugrįš ar galvos skausmai baigsis. Nervų sistemos pažeidimai kartais būna sunkūs ir labai ilgalaikiai.

—-

Nuotraukoje – kažkoksai indų gatvės menininkas paišo virusą.