Klausimai /atsakymai apie COVID-19


Å iandien – klausimų ir atsakymų diena. Apie visokius kovidus ir panaÅ¡iai. Tikiuosi, kad pravers kažkam.
Klausimas: “Kokie yra Kovido simptomai, kokie dažniausiai pasireiÅ¡kia?”
Atsakymas: – TipiÅ¡kiausias yra karščiavimas, nuovargis (silpnumas), sausas kosulys, dingęs apetitas (sustojęs skrandis), kaulų laužymas, raumenų skausmai. Taip pat dažnai pasitaiko gerklės skausmas, galvos skausmas, Å¡altkrėtis, uoslės arba uoslės ir skonio praradimas, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, kartais bÅ«na ir sloga. Daugeliu atvejų bÅ«na tik keli iÅ¡ Å¡ių simptomų, o daliai žmonių gali iÅ¡vis jokių simptomų nebÅ«ti.
Klausimas: “Kokie požymiai rodo, kad korona sergančiam gali prireikti skubios medicinos pagalbos?”
Atsakymas: – Jei žmogui pasidarė sunku kvėpuoti arba jis jaučia spaudimą ar skausmą krÅ«tinėje, arba aplinkiniai pastebi, kad jis yra stipriai iÅ¡balęs (“melsvas”) ar žmogaus lÅ«pos mėlynuoja, arba jei matosi, kad žmogus nesiorientuoja aplinkoje, yra aptemęs jo suvokimas – tai yra labai aiÅ¡kÅ«s požymiai, kad žmogui reikia skubios pagalbos. Tokiais atvejais kvieskite greitąją.
Klausimas: “Nežinau ar tikrai tas virusas egzistuoja, ar tai tik farmacijos vertelgų iÅ¡mislas”
Atsakymas: – Jei tai bÅ«tų farmacijos vertelgų iÅ¡mislas, tai vaistai nuo viruso bÅ«tų atsiradę senų seniausiai, nes tie, kas sugalvojo, tie stengtųsi kuo greičiau uždirbti, pakolei konkurentų dar neatsirado. Deja, vaistų kaip nėra, taip nėra.
Klausimas: “Pilna žmonių gauna teigiamus atsakymus apie virusą, nors netgi nenuvažiavo tikrintis. Å itie skaičiai iÅ¡galvoti ar bent jau dvigubai padidinti.”
Atsakymas: – Žmonės, kurie registravosi, bet nenuvyko tikrintis, negauna teigiamų atsakymų. Klaidingai jiems bÅ«davo (gal ir bÅ«na) nusiunčiami nebent neigiami atsakymai. Taip atsitinka dėl to, kad dėl prasto organizavimo teigiami atsakymai pirma atsiunčiami nuosekliai visiems teigiamiems atvejams, o neigiami – visiems kitiems kartu, nesirenkant, kas vyko tikrintis, o kas nevyko. Tai nekokybiÅ¡ko darbo požymis, tačiau atsaymų siuntimo procesas visgi yra toks, kad klaidingai teigiami atsakymai neturi ateiti.
Klausimas: “Tie testai labai dažnai duoda klaidingai teigiamus atsakymus ir klaidingai neigiamus irgi.”
Atsakymas: – PGR (PCR) testai klaidingai teigiamą atsakymą gali duoti tik tuo atveju, jei mėginys buvo užterÅ¡tas svetimomis kÅ«no iÅ¡skyromis ar pan. medžiagomis, turinčiomis realų koronavirusą. Kitais atvejais, jei mėginys neužterÅ¡tas, klaidingų teigiamų atsakymų nebÅ«na. Tačiau bÅ«na klaidingai neigiami. Pagal kai kuriuos tyrimus, itin ankstyvose Kovido ligos stadijose (labai trumpą laiką po apsikrėtimo) klaidingai neigaimi atsakymai gali bÅ«ti pas 30-50% žmonių. Padarius antrą testą po dviejų parų, pakartotiniai atsakymai virsta į teisingai teigiamus.
Klausimas: “Ar tiesa, kad daktarai už Kovido diagnozę žmonėms siÅ«lo pinigus?”
Atsakymas: – Tai yra visiÅ¡kas iÅ¡sigalvojimas. Daktarai gali įraÅ¡o tą diagnozę, kurią nusprendė ir jiems nereikia klausti niekieno sutikimo.
Klausimas: “Ne pirmas atvejis, kai daktarai marina žmones, mačiau laidą, kur numarino kažkurioje ligoninėje moterį, kuri susirgo Kovidu”
Atsakymas: – Žmonės mirÅ¡ta dėl įvairių priežasčių. Ir susirgimai gali vystytis visokiu greičiu. Kartais nepavojingai atrodantis sutrikimas gali slėpti pavojingesnes problemas. Gydytojai visada stengiasi tokias paslėptas problemas aptikti ir visada stengiasi pagalbą pirmiausiai teikti tiems, kam skubiausiai reikia, bet ne visada viskas įmanoma. Å imtams iÅ¡gelbėtų gyvybių visvien atsiranda ir kažkiek neiÅ¡gelbėtų.
Klausimas: “Ne pirmas kartas, kai nuraÅ¡o viską ant Kovido, nors mirė nuo kitko”
Atsakymas: – Kai diagnozėje paraÅ¡yta, kad žmogus mirė nuo Kovido, tai ir reiÅ¡kia, kad mirė nuo Kovido. Tiesiog Kovidas sukelia labai daug įvairių pažeidimų, tarp kurių dažniausi – tai virusinė pneumonija (virusinis plaučių uždegimas), o taip pat – Å¡irdies ir inkstų pažeidimai. Jei virusas žmogui sudegino plaučius ar Å¡irdį, o žmogus nuo to mirė – tai ir reiÅ¡kia, kad žmogus mirė nuo Kovido.
Klausimas: “Kodėl žmogaus iÅ¡syk neguldė į ligoninę, vos tik aptiko, kad Kovidas?”
Atsakymas: – Didesne dalimi atvejų Kovido ligos eiga nebÅ«na tokia sunki, kad žmogų reiktų guldyti į ligoninę. Maždaug Å¡eÅ¡tadalis koronavirusu apsikrėtusių žmonių iÅ¡vis nepajunta jokių simptomų, o ligoninės prireikti irgi gali daliai sunkesnių ligonių. Dauguma atvejų liga bÅ«na ne tokia sunki, kad žmogų reiktų hospitalizuoti. Todėl dauguma atvejų, jei tik nėra sunkių pažeidimų požymių, žmogus ir nebÅ«na hospitalizuojamas.
Klausimas: “Kodėl žmogų su Kovidu iÅ¡siuntė gydytis į namus, vietoje to, kad pajungtų iÅ¡kart dirbtinio kvėpavimo aparatą?”
Atsakymas: – Dirbtinio kvėpavimo aparatai yra reikalingi tiktai tais atvejais, kurie yra ypatingai sunkÅ«s, kai žmogus dÅ«sta, netgi kvėpuodamas deguonimi. Tada žmogui sukeliama narkozė (taip vadinama “dirbtinė koma”), o tada į kvėpavimo takus įvedami vamzdeliai, kuriais į plaučius leidžiamas deguonis. Žmogus taip pajungtas gali iÅ¡gulėti kelias savaites. Tai sunki procedÅ«ra. Ji daroma tiktai ypatingai sunkiais ligos atvejais. Paprastai kalbant, jei dar galite pats prakvėpuoti kad ir deguonimi (jau nekalbant apie Å¡iaip orą), tai prie jokio aparato tikrai jÅ«sų jungti nereikia.
Klausimas: “Kaukių neÅ¡iojimas sukelia bakterinę pneumoniją, tą puikiai žino bakteriologai”
Atsakymas – Kaukių neÅ¡iojimas nesukelia bakterinės pneumonijos, ir tą puikiai žino bakteriologai. Todėl ir bakteriologai, ir gydytojai, ir kiti medikai kaukes neÅ¡ioja visur, kur tik reikia apsisaugoti. Tačiau atsiranda žmonių, kurie tyčia, sąmoningai skleidžia absurdiÅ¡kus melus.
Klausimas: “Žinau, kad vienu atveju žmogus numirė nuo plaučių uždegimo, kodėl yra teigiama, kad nuo Kovido?”
Atsakymas: – Koronavirusas (Kovid ligos sukėlėjas) sukelia virusinę pneumoniją, kitaip tariant – virusinį plaučių uždegimą. Toksai plaučių uždegimas – tai viena iÅ¡ tipiÅ¡kiausių Kovido ligos apraiÅ¡kų.
Klausimas: “Žmogus sirgo Kovidu, medikai sakė, kad lengvas atvejis, todėl pasiuntėį gydytis į namus. O paskui žmogus ėmė dusti, buvo paguldytas į ligoninę, bet numirė, kodėl taip?”
Atsakymas: – Kai kuriais atvejais Kovido ligos eiga pradinėje stadijoje gali atrodyti visai lengva. Nepaisant to, kartais tokia lengva eiga gali patyliukais sukelti plaučių, inkstų ar Å¡irdies pažeidimus, kurie kartais iÅ¡sivysto jau tuo metu, kai pats žmogus jaučiasi netgi pasveikęs. Tokiais atvejais ligos eiga gali staigiai paÅ«mėti, o tas blogėjimas gali bÅ«ti toksai greitas ir sunkus, kad žmogus gali numirti netgi per kelias dienas nuo pablogėjimo. Medikai tokiais atvejais neretai bÅ«na bejėgiai.
Klausimas: “Žmogus su Kovidu buvo paguldytas į ligoninę, tenai gulėjo dvi savaites, kol galų gale numirė, kodėl jo neiÅ¡gydė?”
Atsakymas – Deja, nors medikai stengiasi iÅ¡gydyti visus, Å¡i liga tuo ir yra baisi, kad žudo žmones netgi nepaisant medikų pastangų. Maždaug vienas iÅ¡ 30 apsikrėtusių mirÅ¡ta. Tai yra labai nemaža susirgusių dalis.
Klausimas: “Ar tikrai mirÅ¡tamumas yra apie 3 procentus, juk sergančių dabar maždaug 10x daugiau, nei mirusių?”
Atsakymas: – Tiesiog didelė dalis sergančiųjų dar nenumirė, bet numirs. Kol vyksta epidemijos augimas, sergančiųjų kiekis aplenkia mirÅ¡tančių kiekį. Kai epidemiją pavyks suvaldyti ir sergančiųjų kiekis ims greitai kristi – tada vienu metu mirÅ¡tančiųjų kiekis bus nenormaliai didelis. Bet ilgalaikis mirÅ¡tamumas yra vertinamas kaip apie 2,5-3,5% nuo apsirgusiųjų, Lietuva irgi atitinka tokius skaičius.
Klausimas: “Žmogus numirė nuo plaučių uždegimo, tai kodėl buvo diagnozėje paraÅ¡yta, kad nuo Kovido?”
Atsakymas: – Virusinis plaučių uždegimas yra tiesioginė Kovido ligos pasekmė, nes koronavirusas tiesiogiai pažeidžia plaučius. Kai sakoma, kad žmogus mirė nuo Kovido, nors buvo pneumonija – tai panaÅ¡iai, kaip žmogui, kuris nukrito nuo namo stogo sakyti, kad jis numirė nuo nukritimo nuo namo stogo, nors tiesiogiai buvo kritimo sukelti vidaus organų pažeidimai. Taigi, Å¡iomis dienomis virusinės pneumonijos ir Kovido diagnozę galite laikyti vienu ir tuo pačiu dalyku, jei kalba eina apie žmogaus mirtį.
Klausimas: “Mačiau tokį straipsnį, kur vienas Instagram influenceris atseit mirė nuo Kovido ir pats prieÅ¡ mirtį parašė, kad visi saugotųsi. Bet diagnozėje buvo, kad iÅ¡sivystė Å¡irdies nepakankamumas. Tai kodėl meluoja, kad nuo Kovido mirė?”
Atsakymas: – Tas žmogus bÅ«tent ir mirė nuo Kovido. Liga pradinėje stadijoje atrodė nesunki, bet iÅ¡ties labai stipriai pažeidė Å¡irdį. Dėl to Å¡irdies pažeidimo tas vyriÅ¡kis ir numirė. T.y., Kovidas suėdė Å¡irdį ir ji neatlaikė.
Klausimas: “Kokie yra hospitalizacijos kriterijai prie Kovido?”
Atsakymas: – Kai yra Å«minis respiracinis distresas (Å¡okiniai plaučiai), kai yra sepsis ar sepsinio Å¡oko požymiai, ar paciento bÅ«klė tiek pablogėjusi, kad ambulatoriÅ¡kai negali bÅ«ti gydomas. Arba jei pacientas yra vaikas ir turi pneumoniją, dėl kurios turi bÅ«ti stebimas ir prižiÅ«rimas stacionare.
Klausimas: “Kodėl gąsdinate žmones, nustokit visus gąsdint”
Atsakymas: – Kalbėjimas apie realybę nėra gąsdinimas. Liga yra baisi, mirÅ¡ta nuo jos daug, dar daugiau lieka sužalotų. Todėl reikia saugotis. Apsimestinė drąsa čia ne tik nepadės, bet kaip tik įvilios į spąstus.
Klausimas: “Geriau žmones pamokykite grÅ«dintis, stiprinti imunitetą, vietoje to, kad į ligonines guldytumėt”
Atsakymas: – Taip vadinami imuniteto stiprinimo bÅ«dai nuo virusų neapsaugo. O į ligonines guldoma tik maža dalis susirgusiųjų – tie, kurių gyvybei jau kyla grėsmė.
Klausimas: “Viskas tiktai tam, kad uždaryti žmones namuose, o paskui visus per prievartą čipuos vakcinomis ir panaudos 5G poveikį prieÅ¡ žmones”
Atsakymas: – NenusiÅ¡nekėkite.
Klausimas: “Kokius sunkius, iÅ¡liekančius pažeidimus sukelia Kovidas?”
Atsakymas: – Labai įvairius, dažniausiai pažeidžia plaučius, inkstus, kraujagysles, Å¡irdį, periferinę ir centrinę nervų sistemą. Tokie pažeidimai pasitaiko kelis kartus dažniau, nei mirties atvejai.
Klausimas: “Ar Kovidas sukelti pažeidimai paskui praeina savaime?”
Atsakymas: – Kad bÅ«tų galima kalbėti apie tai, kad jie praeina, turi praeiti pakankamai daug laiko. Kol kas yra visi požymiai, kad tie pažeidimai bÅ«na nepataisomi arba taisosi kraÅ¡tutinai lėtai, todėl lėtinis pokovidinis sirgimas gali tęstis daugelį metų.
Klausimas: “Ar yra bÅ«dų apsisaugoti nuo to viruso?”
Atsakymas: – Taip. Tie bÅ«dai paprasti: vengti bet kokių susitikimų, įskaitant susitikimus su draugais ar giminėmis, vengti susibÅ«rimų, neÅ¡ioti kaukę, laikytis 2 metrų atstumo, naudoti dezinfekcijos priemones.
Klausimas: “Vilniaus savivaldybė troleibusų stotelėse pripaišė ratukų, ant kurių reikia stovėti, nes tai bus saugus atstumas. Man atrodo, tarpai tarp tų ratukų per maži.”
Atsakymas: – Taip, panaÅ¡u, kad Vilniaus savivaldybėje dirba žmonės, kurie tiesiog nemoka naudotis metru arba neskiria skaičiaus “1” nuo skaičiaus “2”. Stovėkite realiu dviejų metrų atstumu, o ne taip neadekvačiai arti, kaip bÅ«na sužymėta.
Klausimas: “Parduotuvėse mačiau žymėjimų su atstumais, kur tarp žymėjimų gal metras ar panaÅ¡iai, ar tai normalu?”
Atsakymas: – Taip, tai nėra normalu, daugelyje parduotuvių irgi žymėjimus darė žmonės, nemokantys naudotis metru arba neskiriantys skaičių. Stovėkite normaliu atstumu. Kai tarp padalų nuotolis yra apie metrą, laikykitės dviejų padalų atstumo.
Klausimas: “Kai kurios parduotuvės, pvz., Rimi, uždarė antrą įėjimą ir dabar visus įleidžia tik per vieną, ar tai padidina saugumą, jei žmonės tik labiau grÅ«dasi per vienas duris? Kodėl jie taip daro?”
Atsakymas: – Kartais sunku komentuoti absurdiÅ¡kus sprendimus. Bet galime spėti, kad jie kyla ne iÅ¡ mąstymo, o iÅ¡ kažkokio tai atvirkščio proceso.
Klausimas: “Buvo pasiÅ«lymų trumpinti parduotuvių darbo laiką, ar tai padėtų nuo epidemijos?”
Atsakymas: – Sutrumpintas darbo laikas natÅ«raliai didina žmonių tankį, todėl greičiausiai stipriai padėtų plisti epidemijai.
Klausimas: “Kaip man neiti į parduotuvę, jei turiu pripirkti visiems giminėms ir draugams dovanų Kalėdoms?”
Atsakymas: – Geriausia dovana bus, jei neapsikrėsite nei jÅ«s, nei jÅ«sų giminės, nei draugai. Todėl geriau padovanokite jiems sveikatą – ji yra ypatingai brangi dovana.
Klausimas: “Man sakė, kad kaukės visiÅ¡kai nuo nieko neapsaugo, ant jų netgi bÅ«na užraÅ¡as, kad ne nuo viruso”
Atsakymas: – Jei kaukę neÅ¡iositės kiÅ¡enėje ar nusmauktą į panosę – tai ir nesaugos. O jei neÅ¡iosite normaliai – saugos. O gamintojai negali prisiimti atsakomybės už tai, kaip jÅ«s neÅ¡iojate kaukę. Tai yra tiktai jÅ«sų atsakomybė.
Klausimas: “Kaukės žemina mane, jos trukdo laisvei, užčiaupia mano burną, kiek jÅ«s galite tikėti Å¡itais paistalais apie kovidus, jÅ«s avinų banda”
Atsakymas: – Jus žemina ne kaukės, o jÅ«sų intelekto trÅ«kumas. Bet net ir tokiu atveju jÅ«sų laisvei niekas netrukdo kliedėti feisbukuose.
Klausimas: “Persirgau Kovidu, smarkiai skaudėjo galvą, dingo uoslė. Praėjo jau pusantro mėnesio, bet uoslė vis dar neatsistato, o galvos skausmai tebesitęsia. Kiek laiko tai gali trukti?”
Atsakymas: – Priklausomai nuo pažeidimų sunkumo, pažeista nervų sistema (dėl tų pažeidimų dingsta uoslė, bÅ«na galvos skausmai ir pan.) atsistatinėti gali įvairiai. Jei pasiseks – atsistatyti gali per kelias savaites nuo susirgimo pabaigos, o jei nepasiseks – mes negalime garantuoti, kad uoslė sugrįš ar galvos skausmai baigsis. Nervų sistemos pažeidimai kartais bÅ«na sunkÅ«s ir labai ilgalaikiai.
—-
Nuotraukoje – kažkoksai indų gatvės menininkas paiÅ¡o virusą.

Orginalaus Ričardas Savukynas įrašas facebooke


Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.